Informacinė medžiaga skiriama pedagogams, visuomenės sveikatos specialistams, žmonėms, neabejingiems ŽIV/AIDS epidemijai ir aktyviai dalyvaujantiems AIDS, lytiškai plintančių infekcijų ir narkomanijos prevencijoje.

Iki 1996 m. AIDS problemai akcentuoti metuose buvo skiriamos dvi pagrindinės datos – mirusiųjų nuo AIDS atminimo diena (trečias gegužės sekmadienis) ir Pasaulinė AIDS diena (gruodžio 1-oji).

1996 m. įsteigus Jungtinių Tautų AIDS programą (UNAIDS), buvo nuspręsta, kad nors šios dienos yra minimos ir pripažintos tarptautiniu mastu, tačiau grėsmingai plintant AIDS epidemijai to akivaizdžiai nepakanka. Norint suvienyti jėgas, inicijuoti projektus ir valstybiniu lygiu išspręsti su AIDS susijusias problemas, būtina organizuoti ilgalaikes, apie metus trunkančias kampanijas, kurios prasideda nuo AIDS aukų atminimo dienos, o jos kulminacija – gruodžio 1-oji.
Kiekvienų metų AIDS kampanija turi paskirtį ir šūkį:

1997 m. kampanija vadinosi „Saugokime vaikus nuo AIDS" (skirta vaikams).
1998 m. „Būtina keistis" (skirta jaunimui).
1999 m. „Klausykis, mokykis, gyvenk" (skirta jaunimui).
2000 m. „AIDS: Vaikinai, daug kas priklauso nuo jūsų" (skirta jaunuoliams).

Šių metų pasaulinės AIDS kampanijos šūkis yra „Aš neabejingas... O tu?" ir ji antrus metus iš eilės skiriama jaunuoliams.
2000–2001 m. Pasaulinės AIDS kampanijos kviečia vyrus ir jaunuolius daugiau galvoti apie AIDS, priimti saugesnį elgesio modelį ir rūpintis savo artimaisiais. Tai susiję su tuo, kad vyrai:

sveikatai skiria mažiau dėmesio,
labiau rizikuoja užsikrėsti ŽIV ir užkrėsti moteris ir merginas,
gausiau vartoja narkotikus,
dažniau nusikalsta,
daugiau smurtauja.

Kampanijos kviečia klausytis vieniems kitų: vaikams tėvų, tėvams vaikų, suaugusiems jaunimo, mokytis vieniems iš kitų bendravimo, pakantumo ir gyventi pasaulyje, kuriame šalia meilės neliktų vietos neigimui, diskriminacijai ir neapykantai.
Lietuvoje pirmą kartą pasaulinė AIDS diena paminėta 1991 m., mirusiųjų nuo AIDS atminimo diena – 1994 m. Kasmet daugėja šioms datoms skirtų renginių, kurias organizuoja ugdymo įstaigos, visuomenės sveikatos centrai, jaunimo ir studentų, žmonių, gyvenančių su ŽIV/AIDS, organizacijos, koncertinės firmos, menininkai, režisieriai, muzikantai, šou biznio atstovai ir daugelis kitų. 1997 m. pasaulinei AIDS dienai skirti 22 renginiai, 1998 m. – 60, 1999 m. – 78, 2000 m. – 85.

Mūsų bendras darbas neliko be atsako. 2000 m. gruodžio mėn. UNAIDS pareiškė padėką Lietuvos AIDS centrui, kad dėl įvairių institucijų (vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų, privataus sektoriaus ir žiniasklaidos) sėkmingai vykdomos prevencinės veiklos, Lietuvoje registruota mažiausiai ŽIV infekuotų asmenų 100 000 gyventojų.

Šių metų spalio 22 d. Lietuvos AIDS centras gavo džiugų sveikinimą iš Ženevos epidemiologijos centro direktoriaus dr. Roger P. Bernard už aktyvią prevencinę veiklą ir apčiuopiamus rezultatus. Atsižvelgiant į dešimtmečio duomenis (1990–2000 m.), buvo sudaryta AIDS paplitimo Europos šalyse schema. Lietuva kartu su Vengrija atsiduria lentelės apačioje (Lietuvoje 1,9 ŽIV/AIDS atvejai 100 000 gyventojų). Nuo 1988 m., kai šalyje buvo užregistruotas pirmas ŽIV atvejis, Lietuva taip ir nepasiekė mažiausios kritinės ŽIV plitimo ribos. Jeigu ir toliau bus taip bendrai aktyviai ir kryptingai dirbama, galbūt pavyks ir ateityje sėkmingai užkirsti kelią epidemijos plitimui. Dr. Roger P. Bernard skatina imtis veiksmų jau dabar ir išvengti mūsų kaimynės Latvijos bei Ukrainos situacijos. Šiose šalyse per pastarąjį dešimtmetį žymiai išaugo ŽIV infekuotųjų skaičius (Latvijoje 9,8 atvejai 100000 gyventojų, Ukrainoje 19; Suomijoje 3,5; Vokietijoje 4,3; Švedijoje 6; Danijoje 8,9).

Nežiūrint į tai, turime dėl ko susirūpinti. Šių metų birželio mėn. Lietuvos AIDS centro laboratorija, naudodama naujausius molekulinės diagnostikos metodus, nustatė, kad Lietuvoje tarp naujai registruotų ŽIV infekuotų intraveninių narkomanų pradėjo vyrauti nauji ŽI viruso subtipai, žymiai geriau, nei ankstesnieji, plintantys lytiniu keliu. Tai reiškia, kad šiais ar kitais metais galimas didelis ŽIV infekcijos protrūkis tarp žmonių, priklausančių rizikos grupėms. Būtina užkirsti tam kelią.